Aš, Žydrūnas Sadauskas, parašiau knygą. Ir ne vieną… Mano lietuvių kalbos mokytoja, tikriausiai, apsiverstų karste. Ji mane mylėjo ir nekentė tuo pačiu metu. Mano gramatika buvo iš serijos “Tragedija“, bet ji dievino mano rašinius laisva tema. Jai nuolat kildavo klausimas: kokį pažymį rašyti? Ją žavėjo temos interpretacija, bet klaidų … Ji su skaudančia širdimi rašydavo žemesnį pažymį už mano darbą, nes tokios švietimo nustatytos vertinimo taisyklės.
Tai – viena iš priežasčių, kodėl taip vėlai pradėjau rašyti.
Antra – susijusi su amžiumi. Kai žmogus, kuriam šiandien 22 sako: „ aš noriu parašyti knygą“, tyliu, kad nedingtų entuziazmas, tačiau viduje tyliai prisimenu išmintingą posakį, kurį supratau tik vėliau. Jis skamba taip:
“ Jei nori parašyti knygą – turi pats tapti knyga!“
Ir tikrai, kai 22 metų jaunuolis sako: „aš parašysiu knygą“, kokios jo galimybės? Gyvenimas dar tik prasidėjo, dar nėra autentiškos patirties, kuri rezonuotų knygoje. Anksčiau manydavau, kad galima išmokti visko ir teorija yra pakankamas pagrindas suplanuotai veiklai pradėti, tačiau supratau, kad visa ko esmė – praktika. Gali perskaityti 100 knygų apie tai kaip plaukti, bet kol neįlipsi į vandenį ir nepajusi to momento, kad plauki – rezultato nebus.
Rašymo bandymai
Bandymų parašyti knygą buvo ir anksčiau. Apsilankius Vipasana meditacijoje, kurioje medituojama 12 dienų be kontakto su išoriniu pasauliu, įkyriai lindo mintis, kad turiu parašyti knygą. Aš šią idėją vydavau šalin galvodamas, kad tai tik mano EGO. Grįžęs iš meditacijos kurso parašiau knygą. Ja vyliausi užkariauti pasaulį. Išverčiau į anglų kalbą ir išleidau Amazon platformoje. Pardaviau 2 knygas, 100 vienetų padovanojau. Būtent tokį kiekį buvo galima išdalinti nemokamai – reklamos tikslais…
Nusivyliau…
Knyga „Vaikystės šešėliai‘ atėjo netikėtai. Važiavau mašina ir mintyse vizualizavosi knygos viršelis. Mane vėl užvaldė mintis parašyti knyga. Tačiau, prisiminęs praeities patirtį, vijau ją šalin. O ji vis pasirodydavo. Grįžęs namo, pasakiau brangiausiai, kad noriu parašyti knygą. Mano moteris idėją palaikė ir tai, tikriausiai, buvo tas momentas, kas įvyko lūžis: aš leidau sau įsivaizduoti kas bus parašyta ir kaip atrodys knyga ir pasipylė sukauptos informacijos srautas…
Taip gimė 8 metus kauptos patirties dirbant su Veidoskaita ir 35 metų gyvenimo patirties knyga „Vaikystės šešėliai“!
Knyga – raktas į laimingą suaugystę.
Joje: kodėl ir kaip susiformuoja
charakteris vaikystėje, kuris daro įtaką visoms mūsų gyvenimo sferoms, pateiktos
technikos, kurios leidžia pabėgti nuo vaikystės šešėlių.
Antra knyga – jau mano profesinės
patirties išdava. Jau 9 metai dirbu veidų skaitymo srityje ir galiu pasakyti, manau,
kad esu geriausias savo srityje. Kad ir kiek teko skaityti paskaitų
VEIDOSKAITOS tema, salėje visada būdavo žmogus, kuris klausdavo:“ kokią knygą
rekomenduotumėte?“ Aš jų perskaitęs daug ir visur susidurdavau su tuo
paradoksu, kad daugelyje knygų informaciją iškraipoma. Taip gimė poreikis ir
idėja parašyti savo knygą, kurioje informacija būtų sudėtą pagal mano sistemą.
Knyga „Veidoskaita. Praktinis vadovas norintiems pažinti save ir kitus“ – išsamus ir detalus kursas, kuris pristato
bazinius veidoskaitos elementus. Vienas iš knygos tikslų – padėti Jums atrasti
savo gyvenimo misiją. Kitas – suprasti, kodėl žmonės tokie skirtingi ir ką
veikti su šia turima informacija!
Kas toliau?
O toliau – daug darbų, tikslų, norų ir
siekių. Šiuo metu rašau trečią knygą,
apie kurią daug nepasakosiu. Pasakysiu tik tiek, kad ji remiasi mano
internetiniu praktikumu „Naujasis AŠ! Karališkos dirbtuvės“. „Pasakos
suaugusiems“- knyga, kuri keičia gyvenimus.
Dvi knygos vaikams. Detektyvinis
– praktinis romanas, kuriame ne tik įdomi detektyvinė mįslė, bet ir galimybė
išmokti tokių metodikų kaip veidoskaita, kūno kalba, mikroveidoskaita ir net
profailingas. Tokie mano ateities planai.
Daugiau knygų ir informacijos jau greitai!
Autorius Žydrūnas Sadauskas